surinkimininkas

surinkìmininkas, -ė smob. (1) KII110, NdŽ, KŽ; Ser 1. buvusioje Rytų Prūsijoje ir Klaipėdos krašte – ūkininkas, kurio namuose vyksta visos apylinkės pamaldos, vadinamos surinkimais: Esi iš surinkimininkų giminės, tai verčiau nusitverk psalmes I.Simon. 2. Sg, Prk kas dalyvauja surinkimuose: Maldininkai bėga ... į surinkimus, juos paprastai vadina „surinkimininkais“ A1884,382. Geri tėvai – abu surinkìmininkai buvę Rsn. Kitas surinkìmininkas geriaus kalbėjo kaip kunigas į bažnyčią Klp. Jis skaito, paskui gieda, paskui tyliai, atsidusdamas, linguodamas šnibžda lyg pamėgdžiodamas seną besimeldžiantį surinkimininką I.Simon.